Ketinau šiandien parašyti apie viena, bet mąstydama apie savo dieną pagalvojau - mano vaikai išmoksta tikrai daug naujų dalykų. Šiandien mažoji išbandė piešimą su teptuku, padėjo sudaužti kiaušinį pusryčiams, didysis... na va ir nežinau, ką mano vaikai patyrė naujo per šią dieną. O juk mūsų gyvenimas - patirčių grandinė. Kažkada nusprendžiau, kad man svarbu, jog vaikai patirtų įdomių, naujų, įsimintinų akimirkų, kad būtų apie ką su jais kalbėtis, ką prisiminti. Šiandien popiet lijo, todėl neišvykom į numatytą žygį, gal tai turėjo būti pagrindinė šios dienos patirtis. Deja, neįvykusi :(
O ką aš išmokau per šią dieną? Ar man dar nevėlu mokytis? Pradžioj atrodė, kad nieko - tuščia. Tačiau po to atklydo prisiminimas iš šios dienos - išmokau, kad negaliu paimti vaiko darbo, kol jis dar nebaigtas. Kad ir kaip gražiai man atrodytų. Nes tai ne mano, tai kito kūryba. Ir darbas gali tapti dar gražesniu, į jį gali būti įpinta dar daugiau jausmų. O jei pripuolusi šaukdama - kaip gražu, kaip gražu, gal piešk kitą!!! - čiupsiu už darbo, galim ir pamiršti, kad ne rezultatas kūryboje svarbiausias. Svarbu pats procesas. O, kaip įsijautę šiandien piešė vaikai!! Negalėjau atsižiūrėti. Daug malonumo galima gauti vedžiojant teptuku po popierių. Ir dar daugiau - mirkant jį į dažus (mažajai buvo svarbiausia - mirkyti). O po to dar su pirštais visą darbą užbaigti. Kaifas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą